Stabdžių diskai ir kaladėlės, stabdžių suportai - diskinių stabdžių problemos ir jų sprendimo būdai

Automobilio stabdžių sistema – tai turbūt svarbiausia sistema automobilyje, nuo kurios labiausiai priklauso ne tik vairuotojo ir keleivių bet ir aplinkinių eismo dalyvių saugumas. Todėl yra labai svarbu, kad automobilio stabdžiai veiktų nepriekaištingai ir efektyviai, juk net ir nežymiai, keliais metrais padidėjęs automobilio stabdymo kelias gali lemti skaudžias pasekmes. Gerėjant kelių būklei ir vis didėjant automobilių greičiui, stabdymo efektyvumas tampa ypatingai aktualus. Todėl labai svarbu stabdžių sistemai skirti ypatingą dėmesį, automobilio stabdžių būklę tikrinti reguliariai, naudoti patikimų gamintojų stabdžių dalis. Automobiliuose gali būti įrengiami dviejų tipų stabdžiai: diskiniai stabdžiai ir būgniniai stabdžiai. Būgniniai stabdžiai naudojami tik galiniams ratams. Šiame straipsnyje apžvelgsime diskinių stabdžių problemas, kadangi pastaruoju metu diskinių stabdžių sistema automobilių gamintojų naudojama vis plačiau ir įrengiama ne tik priekiniuose, bet ir galiniuose ratuose.

Diskinių stabdžių veikimo principas

Hidraulikos panaudojimas stabdžių sistemoje ir diskinių stabdžių atsiradimas – tai buvo esminiai stabdžių sistemos tobulėjimo lūžiai, kurie padarė didžiausią įtaką stabdžių efektyvumo pagerėjimui. Diskiniai stabdžiai automobiliuose pradėti naudoti maždaug 1960 metais. Nuo to laiko diskinė stabdžių sistema naudojama iki šių dienų. Šios sistemos konstrukcija beveik nepasikeitė nuo jos atsiradimo, tačiau medžiagos iš kurių gaminamos šios sistemos dalys: stabdžių diskai, stabdžių kaladėlės, stabdžių suportai - nuolat tobulėjo ir vystėsi ta kryptimi, kad diskinių stabdžių sistema būtų kokybiškesnė, ilgaamžiškesnė ir vis labiau efektyvesnė. Pagrindinės diskinių stabdžių sistemos dalys yra stabdžių diskai, kaladėlės ir suportai kartu su juose esančiais stabdžių cilindriukais. Stabdžių kaladėlės arba trinkelės, stabdymo metu yra spaudžiamos prie stabdžių diskų, kurie sukasi kartu su ratu. Stabdžių trinkeles prie diskų spaudžia stabdžių cilindriukų stūmokliai, kuriuos savo ruožtu veikia į stabdžių cilindriukus atitekantis stabdžių skystis, nes spaudžiant stabdžio pedalą hidraulinėje stabdžių sistemoje yra sukuriamas slėgis, kuris ir išstumia suporto cilindriukų stūmoklius. Stabdžių cilindriukai yra įmontuoti suportuose ir paprastai yra neatskiriama jų dalis. Yra naudojama po dvi stabdžių trinkeles kiekvienam ratui, viena trinkelė iš vienos stabdžių disko pusės, kita iš kitos. Stabdymas vyksta tokiu principu, kad stabdžių diskas yra suspaudžiamas tarp stabdžių kaladėlių ir dėl trinties jo sukimasis yra stabdomas, o kartu su stabdžių disku stabdomas ir automobilio ratas. Kuo stipriau spaudžiamas stabdžių pedalas, tuo didesne jėga cilindriukų stūmokliai spaudžia stabdžių trinkeles prie diskų, kol dėl susidariusios didelės trinties automobilis pradeda stoti. Tačiau ilgainiui dėl tos pačios trinties susidėvi stabdžių kaladėlės, o po kurio laiko ir stabdžių diskai. Stabdžių kaladėlių ir disko sąlyčio vietoje temperatūra dėl trinties gali pasiekti 450 laipsnių, dėl to stabdžių diskas ir kitos detalės labai įkaista. Nuolatos ir neprotingai, be reikalo vis stabdant automobilį, stabdžių diskai gali įkaisti net iki raudonumo. Taip jie gali būti sugadinti - deformuoti ir pats stabdymas gali tapti neefektyvus, gali net užvirti stabdžių skystis. Jei ant labai įkaitusių diskų pateks šaltas vanduo, tai jie gali įtrūkti arba susikraipyti (deformuotis). Vanduo ant diskų gali patekti pervažiavus didesnę balą, arba plaunant automobilį. Kad išvengti diskų kaitimo yra gaminami ventiliuojami (aušinami oru) stabdžių diskai, o sportiniuose automobiliuose gali būti naudojami keraminiai stabdžių diskai. Keraminiai stabdžių diskai neperkaista ir daug efektyviau stabdo esant aukštai temperatūrai, tačiau jie turi ir trūkumą – norint, kad jie efektyviai stabdytų, juos reikia įšildyti. Todėl eiliniuose automobiliuose jie nenaudojami. Daugiau apie diskinius stabdžius ir jų istoriją anglų kalba galite paskaityti wikipedia: Disc brake  Taip pat siūlome pažiūrėti filmuką youtube anglų kalba: Kaip veikia diskiniai stabdžiai

Diskinių stabdžių problemos ir jų sprendimas

 1. Stabdžių pedalo ir vairo vibracija stabdymo metu. Jeigu stabdymo metu vibruoja stabdžių pedalas, tai reiškia, kad jūsų automobilio stabdžių diskai deformavosi (susikraipė) dėl anksčiau minėtų priežasčių, arba jų trinties paviršius yra stipriai surūdijęs ir nelygus. Jeigu stabdymo metu vibruoja ne tik stabdžių pedalas, bet ir vairas, tai problema greičiausiai bus su priekiniais ratais. Tokiu atveju reikia keisti abiejų vienos ašies ratų stabdžių diskus ir stabdžių kaladėles. Jei stabdžių diskų paviršius labai surūdijęs, tai problemą dar galima išspręsti nutekinant stabdžių diskus, bet tik tuo atveju jei jie dar yra pakankamai stori ir nutekinus jų storis nepasidarys mažesnis už leistiną.

2. Aukšto dažnio cypimas ar kitoks triukšmas stabdymo metu. Gali būti daug priežasčių dėl kurių stabdymo metu kyla triukšmas. Vidutinio ir aukšto dažnio triukšmo priežastis dažniausiai yra trinkelėse. Norint sumažinti šį triukšmą, naudojamos trinkelės su triukšmo slopinimo plokštelėmis ar grioveliais. Pigių, nekokybiškų, nežinomo gamintojo stabdžių trinkelių naudojimas taip pat gali būti stabdžių cypimo priežastimi. Žemo dažnio triukšmą sukelia didesni stabdžių sistemos komponentai – stabdžių diskas ar suportas. Triukšmas yra vienas pirmųjų požymių, kad su jūsų automobilio stabdžiais kažkas yra negerai. Triukšmą gali sukelti daugybė su stabdžių diskais, kaladėlėmis ar stabdžių suportais susijusių problemų: korozija, susikaupęs purvas, sulenkti fiksavimo kaiščiai ir iš dalies įstrigę stabdžių suportai, per didelė diskų muša, diskų storio svyravimai ar labai nudilę stabdžių diskai. Triukšmas – viena iš sunkiausiai sprendžiamų problemų. Reikia kruopščiai patikrinti visą stabdžių sistemą:

- apžiūrėti stabdžių diskus, ar nėra įtrūkę, ar jų lietimosi paviršius lygus, nesurūdijęs, pamatuoti ar nėra diskų storio svyravimų, ar diskai nėra deformuoti ir per daug sudilę;

- apžiūrėti stabdžių kaladėles, nes jos dažniausiai būna geras rodiklis, kad kažkas ne taip. Jeigu viena iš dviejų rato kaladėlių sudilusi ženkliai daugiau, greičiausiai bus užstrigęs stabdžių suportas. Nuožulniai nusidėvėjusios kaladėlės taip pat rodo, kad problema gali būti su suportu. Vertikalus arba horizontalus trinkelių dilimas – bus susidėvėję stabdžių apkabos tarpikliai ir spyruoklės. Jeigu trinkelių frikcinėje medžiagoje matosi įrėžiai ir grioveliai – priežastis bus suraižytas stabdžių diskų paviršius arba metalinės dalelės ant kaladėlių ir diskų lietimosi paviršiaus. Aptrupėję trinkelių frikcinės medžiagos kraštai gali būti dėl nuolatinio trinkelių kontakto su stabdžių disku ir dėl to susidarančio karščio, arba dėl palenktos stabdžių trinkelės galinės plokštelės.

- patikrinti stabdžių suportus: nuvalyti rūdis, nuvalyti trinkelių ir suporto sąlyčio taškus, kad trinkelės galėtų laisvai judėti suporte, patikrinti suporto kreipiančiąsias, jų apsaugines gumas. Patikrinti cilindriuko stūmoklį, ar jis „vaikšto“, ar jo poliruotas paviršius yra geros būklės ir nesurūdijęs, ar nėra stabdžių skysčio nuotėkio. Kreipiančiąsias reikia sutepti specialiu silikono tepalo mišiniu, arba jei stūmoklis ar kreipiančiosios yra surūdiję, jei apsauginės gumos yra suplyšę – tai jas pakeisti naujomis detalėmis.

- patikrinti ir jei reikia pakeisti visus apsaugos nuo vibracijos spaustukus, spyruokles, kurios galėjo netekti spyruoklių savybių dėl perkaitimo.

3. Rato kaitimas. Dėl blogai veikiančių ar užsikirtusių diskinių stabdžių automobilio ratas gali labai įkaisti, nes dėl nuolatinės trinties labai įkaista stabdžių diskas, o iš jo temperatūra persiduoda į stebulę, guolį, suportą ir aišku į ratlankį ir padangą. Stabdžiai gali taip užkaisti, kad net pasirodo liepsna. Perkaitęs stabdžių diskas gali įskilti, trūkti ir išlakstyti gabalais. O tai yra labai pavojinga. Dėl perkaitimo yra rizika, kad gali sprogti ir padanga. Jeigu pajutote, kad automobilis kažkodėl netraukia, ar galbūt jį neša į kažkurią kelio pusę, reikėtų sustoti ir apžiūrėti ratus. Jeigu nei viena padanga nenuleista, reikėtų pasilenkti arčiau kiekvieno rato. Jeigu kažkuris ratas yra užstabdytas ir labai kaista, turėtumėte iš karto pajausti specifinį svylančios gumos kvapą. Kad galutinai įsitikinti, kad su rato stabdžiais yra problema, galima domkratu pakelti ratą nuo kelio paviršiaus  ir pabandyti jį pasukti rankomis (aišku rankinis stabdis turi būti atleistas arba išjungta pavara, jei tai varantysis ratas). Jei ratas yra užstabdytas užsikirtusių ar dalinai užsikirtusių stabdžių, jį prasukti rankomis bus neįmanoma arba labai sunku. Kartais dėl lengvai neslankiojančių kreipiančiųjų ar suporto stūmoklio ( o taip atsitinka kai ant jų yra rūdžių ar kitų nešvarumų), ratas gali stabdyti lyg ir normaliai, tačiau atleidus stabdį, kaladėlės iš karto neatlaisvina stabdžių disko. Tik pavažiavus kurį laiką, rato stabdžiai po truputį atsilaisvina, tačiau vėl paspaudus stabdžius – ratas vėl kuriam laikui būna užstabdytas. Ar rato stabdžiai veikia normaliai vėlgi galima įsitikinti pasikėlus ratą domkratu. Pagalbininkas galėtų paspausti stabdį ir jį atleisti, o kitas žmogus tuo metu iš karto pabandyti pasukti ratą rankomis. Jei stabdžiai veikia gerai, pilnai atleidus stabdį, ratas iš karto turi suktis lengvai. Pastebėjus kaistantį ratą – nereikėtų jokiu būdu mėginti jį greitai atvėsinti ant jo pilant šaltą vandenį, nes taip stabdžių diskus galite galutinai sugadinti - jie nuo temperatūrų skirtumo skirtingose vietose ir pusėse gali deformuotis, susimėtyti, o tada jų neišgelbės ir nutekinimas, o reiks keisti naujais. Taigi, kaip jau minėjau, jeigu ratas kaista dėl užsikirtusių stabdžių, tai problema bus su sunkiai slankiojančiu suporto cilindriuko stūmokliu arba su suporto kreipiančiosiomis.

4. Prastas stabdžių efektyvumas. Jeigu kuris nors vienas ratas, ar abu vienos ašies ratai stabdo prasčiau, t.y. jų efektyvumas yra per mažas, pirmiausia reikėtų tikrinti stabdžių kaladėles  ( galbūt jos visiškai nusidėvėję) ir stabdžių disko lietimosi su kaladėlėmis paviršių. Jei ant jo matosi įrėžimai arba grioveliai, arba rūdys – tai ir gali būti prasto efektyvumo priežastis. Tokiu atveju abu stabdžių diskus galima nutekinti, jei jų storis dar yra pakankamas, arba keisti naujais. Stabdžių kaladėles bet kokiu atveju reikėtų keisti naujomis, jokiu būdu nereikėtų pakeisti tik stabdžių diskus, o kaladėles palikti senas, arba atvirkščiai pakeisti kaladėles, palikus stabdžių diskus su nelygiu lietimosi paviršiumi. Jei su stabdžių diskais ir kaladėlėmis yra viskas gerai, tada ieškant prasto stabdžių efektyvumo priežasčių, reikėtų patikrinti stabdžių suportus, pabandyti nuorinti stabdžių sistemą, o toliau tikrinti kitus stabdžių sistemos komponentus.

5. Visiškai sudilę stabdžių diskai. Per daug nudilusius stabdžių diskus reikia nedelsiant keisti naujais. Deja ne visi vairuotojai supranta, kad yra minimalus leistinas stabdžių disko storis ir važinėja tol,  kol visiškai „sudrožia“ stabdžių diskus - iki 4-5 mm storio, kai pavyzdžiui,  minimalus leistinas storis tokiam diskui yra 8 mm. O tai yra labai pavojinga dėl saugumo. Per daug suplonėjęs  stabdžių diskas gali neatlaikyti apkrovų staigaus stabdymo metu. Trūkęs diskas gali išvis užblokuoti ratą ir pasekmės gali būti labai liūdnos...Stabdžių disko storį galima pamatuoti su mikrometru. Minimalus leistinas disko storis paprastai būna nurodytas ant disko briaunos, arba reikėtų žiūrėti automobilio arba stabdžių diskų gamintojų rekomendacijas. Kai kurie gamintojai kataloguose nurodo stabdžių disko storį ir minimalų storį mm, pvz: ATE firmos stabdžių diskas.

6. Stabdymo metu automobilį traukia į vieną pusę. Jeigu stabdymo metu transporto priemonę traukia į vieną pusę, vadinasi vienos ašies ratai stabdo nevienodai. Jeigu slėgis padangose yra vienodas, greičiausiai bus užstrigęs stabdžių suportas ( kreipiančiosios), arba suporto cilindriuko stūmoklis.

Stabdžių diskų diagnostika

Jei stabdymo metu juntama vairo ir stabdžių pedalo vibracija, viena iš galimų priežasčių, kurią reikia patikrinti, yra stabdžių diskai. Stabdžių disko storio skirtumus visame jo apskritimo ilgyje reikia matuoti 1 μm tikslumo mikrometru. Storis matuojamas bent aštuoniose skirtingose disko vietose (kas 45 laipsniai) ir maždaug 10 mm atstumu nuo išorinio krašto. Tada iš didžiausios vertės atimama mažiausia vertė. Skirtumas vadinamas disko storio variacija, kurios ribinė vertė yra 0,015 mm. Stabdžių diskų storio skirtumai dažniausiai atsiranda dėl netinkamo diskų montavimo arba prasto tam tikrų stabdžių sistemos komponentų (pavyzdžiui, apkabos kreipiklių) veikimo. Taip dėl sąlyčio su viena iš stabdžių trinkelių atsiranda taškinis disko dėvėjimasis.

Dar vienas dalykas, kurį reikia patikrinti, yra ašinis disko mušimas, kuris matuojamas rodykliniu indikatoriumi, pritvirtintu prie magnetinio pagrindo, kol diskas nenuimtas nuo automobilio. Šiuo atveju taip pat matuojama maždaug 10 mm atstumu nuo disko išorinio krašto. Naudotų stabdžių diskų didžiausia leistina vertė turi būti intervale nuo 0,15 iki 0,06 mm. Mažesnis skaičius taikomas didesnio skersmens diskams. Labai didelis disko mušimas gali atsirasti ne tik dėl prastos jo būklės, bet ir dėl labai didelių guolio tarpelių ar stebulės išlinkio. Prieš priimant sprendimą keisti diską, šias galimas priežastis reikia atmesti atliekant vien stebulės ašinio mušimo matavimą. Didžiausia leidžiamoji stebulių mušimo vertė yra 0,02 mm. Kaip išmatuoti stabdžių disko storį ir mušimą galite pažiūrėti ZF group filmuke youtube: Kaip teisingai diagnozuoti stabdžių diskus

Stabdžių diskus nutekinti ar keisti naujais?

Stabdžių diskus galima nutekinti tik tuo atveju, jeigu jų paviršius nėra suskilinėjęs, jei diskai nėra įtrūkę, neperkaitinti ir jų storis dar yra pakankamas. Nes stabdžių diskus nutekinus,  jie dar labiau suplonės ir jų storis gali pasidaryti mažesnis už minimalų leistiną. Mūsų požiūriu, labiau apsimoka stabdžių diskus keisti naujais. Kodėl? Suprantama, kad nutekinti diskus bus kažkiek pigiau, negu įsigyti naujus, tačiau problema ta, kad naujo disko storis, nuo jo minimalaus leistino skiriasi labai nedaug, pvz: naujo disko storis 10 mm, minimalus leistinas šio disko storis yra 8 mm. Sakykim diskas kažkiek sudilo, ir jo storis pasidarė 9 mm. Taigi nutekinus tokį diską nors po 0,5 mm iš abiejų pusių, jo storis sumažės iki minimalaus leistino, o tai reiškia, kad jį jau reikia keisti nauju...Ir jei diskus nutekinus, jų likęs storis dar bus kažkiek didesnis už minimalų leistiną, juos vis tiek jau greitai reikės keisti naujais, todėl sumokėjus už diskų nutekinimą ( apie 20 eurų ) ir jų pakeitimą, greitai reikės mokėti už naujus diskus ir dar kartą už serviso paslaugas...Tačiau naujesnių, galingesnių automobilių nauji stabdžių diskai gali būti nepigūs, o retesniems automobiliams juos ir įsigyti gali būti sunku – todėl šiuo atveju diskų nutekinimas tikrai gali būti nebloga alternatyva naujiems.

Kada tikrinti ir keisti stabdžių diskus ir trinkeles?

Bent kas pusmetį reikėtų pasižiūrėti kaip atrodo automobilio stabdžių diskai, ar jie dyla tolygiai, ar disko lietimosi paviršius nesurūdijęs,  ar nestringa rankinis stabdis ir ar po kelionės nuo ratų nesijaučia degėsių kvapo. Geriausia tai daryti pavasarį ir rudenį padangų keitimo metu, kada ratai vis tiek yra nuimami ir galima nesunkiai apžiūrėti stabdžių diskus, o taip pat pažiūrėti kaladėlių frikcinės medžiagos storį. Jeigu stabdžiai veikia tvarkingai, tai diskinių stabdžių kaladėlės vidutiniškai keičiamos kas 25000 km, o stabdžių diskai turėtų būti keičiami kas trečio stabdžių trinkelių keitimo metu. Tačiau tai labai priklauso nuo automobilio eksploatavimo sąlygų ( daugiau mieste ar užmiestyje ), o taip pat vairavimo stiliaus. Stabdžių trinkeles reikia keisti, kada frikcinės medžiagos lieka maždaug 3 mm. Pirmus kilometrus su naujomis stabdžių kaladėlėmis reikėtų važiuokite atsargiai, nes naujos trinkelės dar turi prisitrinti, kol stabdymas bus maksimaliai efektyvus.

Stabdžių suportai ir jų remontas.

Kaip jau rašėme, stabdžių diskus ir kaladėles reikia keisti dažnai dėl to, kad šias detales sugadino blogai veikiantys stabdžių suportai, dar vadinami stabdžių apkabomis. Paprasčiausia aišku yra pakeisti blogai veikiančius stabdžių suportus naujais, tačiau tai gali gerokai paploninti piniginę, nes naujas stabdžių suportas gali kainuoti nuo maždaug vieno iki kelių šimtų eurų. Viskas priklauso nuo gamintojo ir automobilio.  Kita išeitis būtų seno suporto remontas (aišku jei jį dar  įmanoma suremontuoti).  Jeigu suporto kreipiančiosios ir stūmoklis yra surūdiję ar kitaip pažeisti, ar cilindriukas praleidžia stabdžių skystį, tokiu atveju vien sutepti juos nepakaks. Reikėtų įsigyti stabdžių suporto remontinį komplektą, kuriame rasite remontui reikalingas detales (žiūr. pav. žemiau).  Stabdžių suportų ir jų remontinių komplektų kainas Passat automobiliui mūsų e-parduotuvėje pamatysite paspaudę šią nuorodą: Stabdžių suportas, dalys

Kokio gamintojo stabdžių diskus, stabdžių kaladėles ir kitas stabdžių dalis pasirinkti?

Manau, kad tie vairuotojai, kurie supranta, kad nuo automobilio stabdžių priklauso jų pačių ir jų šeimos narių saugumas, visada pasirinks kokybiškas, žinomo gamintojo stabdžių dalis. Mes taip pat rekomenduojame neieškoti kuo pigesnių, pagamintų nežinia kur ( o greičiausiai Kinijoje ) stabdžių diskų, stabdžių kaladėlių ar kitų dalių, nes jų kokybė bus labai abejotina. Reikėtų rinktis tuos gamintojus, kurių stabdžių dalys montuojamos į naujus automobilius kaip originalios dalys. Šių gamintojų atsarginių dalių rinkai tiekiamos autodalys paprastai niekuo nenusileidžia originalioms dalims: ATE, BOSCH, TRW. Drąsiai rinkitės taip pat Blue Print, Mintex firmų diskus, trinkeles ir kitas dalis, o jeigu jūsų stabdžių diskai yra kartu su guoliu – SKF, SNR, TRW, OPTIMAL gamintojų autodalis. Apie šias firmas daugiau informacijos rasite mūsų svetainės skyrelyje – Gamintojai.

Ieškokite minėtų firmų stabdžių dalių pagal savo automobilį skyrelyje „Stabdžių sistema“ mūsų el. parduotuvės Automobilių dalių kataloge. Spauskite ant paveikslėlio:

 Šio straipsnio autorius - įmonės savininkas Mindaugas Švedas.

Kopijuoti šiame straipsnyje pateikiamą informaciją ir naudoti komerciniais tikslais be aktyvios nuorodos į www.perkudalis.lt - draudžiama pagal Lietuvos resp. autorių teisių apsaugos įstatymą.